laidyti

laidyti
láidyti, -o (-ija), -ė (-ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras láido gyvolius girdyti Kv. Piemens láido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas láidomas [prie kumẽlių]? Als. 2. tr. vienas kitą paleisti pavaduojant: Pasivalgyk numie, piemeneli, kas tave belaidys, išejus ganyti! Šts. | refl.: Banda užėdusi pradeda stovinėti, piemenys pusryčio laidosi Žem. 3. tr. Šv ginti bandą, gyvulius į lauką ganyti: Avys bliūvavo, piemenys laidė bandą Žem. Mes jau pradėjom gyvolius po dobilienas láidyti Pln. 4. tr. leisti lėkti, skristi, bėgti: Jo savininkas turėjo sūnų, ištisas dienas laidantį aitvarus ir vaikantį balandžius . 5. tr., intr. Šv, Vj, Srv mėtyti, svaidyti: Piemenys iš rankos láido akmenis Krkl. Vaikai, negerai darote, kad pagaliais láidote avis Vl. Ai, nemesk, nelaidyk mane, motynėle, raudonais obuolėliais JV787. Skirdami geresnį dalgį, laido dalgius: geresnis – lengvesnis, nuleka arčiau Ggr. | prk.: Ta saviškė – atžūli, neprieinama ožka, žodžiais kaip strypais laido Žem. Ne vieno žodžio nelaidė (netarė) veltui . Sąmojus laido . | refl. vienas kitą mėtyti: Vaikai láidos su sniegais Kv. | prk.: Skaudžiais žodžiais kaip strypais láidosi Skd. 6. tr. bet kur numesti, ne vietoje padėti, nevertinti: Kam laidai pirštines? Paskuo nerasi Als. | prk.: Buvo ponas, o dabar pasieniais láidomas (nevertinamas, stumdomas) žmogus Rt.
láidytinai adv.: Nenudėvės [drabužio], ale láidytinai nulaidys (bemėčiodamas po kampus, sutrins) Lkv. | refl.: Láidės čia kai kame muno batai, a nematėt? Šts. Mun šimtinės neláidos kaip skiedgaliai po kiemą Šts.
7. tr., intr. J, S.Dauk šaudyti: Pro bokšto skyles tečiau strėles laidė, nes parako ir šautuvų tuokart dar nežinojo M.Valanč. Tai mes jaunuosius laviname taikliai raketas laidyti . Laidė iš ermetų, bet nežadėta buvo kulka pareiti, ir likau gyvas Šts. 8. refl. leistis, skristi žemyn: Vanagas láidos (skraidydamas nusileidinėja po truputį žemyn), vištą nučiups Kp. Puikiai skraidote, puikiai iš padangės laidotės – verti būsite erelių vardo . 9. refl. Kl kristi, pulti: Liuob žvaigždės laidysis speiguotą naktį Šts. 10. refl. čiuožti, rogutėmis važinėtis nuo kalno: Vaikai nuo kalnų láidos kai padūkę – gal roges sudaužyt Jrb. Liuob láidysis vaikai su ragelėms nu kopų Plng. 11. tr. R133, 175, K, Kv leisti nuo kelmo, kirsti (medžius): Mudu [girioje] medžius láidysiva, o tu vežk Skr. 12. tr. Kos133 daryti užtvarą iš nukirstų medžių ar šakų, taškuoti. 13. tr. Kv daryti nuožulnumą: Plaukus láido (apkarpo taip, kad į apačią eitų vis trumpyn) Vdk. 14. tr., intr. Užv, Lkv mezgant mažinti akių skaičių, suimti akis, siaurinti nėrinį: Per anksti pradėjai láidyti – išeis smaili pirštinė Kv. Netrukus bengsu ir antrą kojinę – jau pradėjau láidyti Vkš. 15. tr. barstyti: Piemuo láido akmenėlius, o žąsis plunksnas J. Turim kult vasarojų, bo pelės láido Vdžg. Kiaunės ir voverys po medžius skraido, riešutų kevalus ant žemės laido D103. 16. tr. Rs atlaisvinti, atpalaiduoti ryšį, atrišti: Reikėjo pėdus láidyt, paspėt į mašiną Jrb. Prigrūdo pilną klojimą nelaidytų pėdų SI377. 17. tr. atkasinėti, kad vanduo nubėgtų: Vagas láidau vandeniuo nubėgti Šts. 18. tr., intr. Up, Krš dėti minkštus, be lukšto kiaušinius: Višta dėjo dėjo gerai, ir pradėjo láidyti Š. Mūsų vištos seniai jau minkštais láido Kp. Vištos minkštpaučius láido Jrb. 19. refl. bliūkšti: Pirma buvau suputęs, paskui putmenys ėmė láidytis, ir atsirado šašų Šll. 20. refl. tirpti: Iškorijęs ledas kiunža, laidos . 21. tr. K, Kv tekinti, bėginti: Láido girą – pilia viršun [kubilo] ir vėl išleidžia Kp. Ana láido (valo) grobus J. 22. tr. SD41, Vrn, Vlk, Lkm, Brsl, Rod melžti: Žaloji užtrūko, o dvyląją dar láidom Sv. Karvių buvo trys šimtai láidomų Drsk. Gera karvė, tik kieta láidyt Psn. ^ Davė karvę, tai mokėk laidyt (gavai vietą, mokėk ją laikyti) Ml. Kam vaina, o kam karvė láidoma (kas vargsta, o kas lengvai pelnosi) Ut. Anas tik až ragų laiko, o aš láidau (man tenka visas pelnas) Trgn. | refl. tr.: Atavedžiau karvutę, galėsit láidytis Prng. 23. refl. būti melžiamam, duoti pieną (apie melžiamą gyvulį): Maniškė da láidos OG287. Kai [karvė] nesláido priekin, tai ir po teliavimo krešenų skonis Prng. Karvė laidos krauju Dglš. 24. tr. Rod prk. išnaudoti: Anas mane laido ir laido kap tą bergždžią karvę Arm. Tol láidė, kol neliko nė skatiko Ml. 25. refl. prk. leistis išnaudojamam: Laidysi tolei, kolei láidysis Slk. 26. tr. pamažu kišti: Láidė pėdus į mašiną ir įkišo ranką Ggr. 27. tr. vaistus švirkšti: Kol adatas laidė, buvo gyva Šts. Yr papratusi láidoma, vargu vaistų leidimas beišgydys Šts. 28. intr. glaudžiai sujungti, suleisti (apie dailidės darbą): Stalius gerai láido, durėse jokio plyšelio nėra Up. 29. tr. M.Valanč, Šts siųsti (pasiuntinius, prekes, laiškus…): Siuntinius su dovinoms Vytaudui laidė, lūkurdamas ateinančios pagalbos S.Dauk. Ka buvo ligoninė[je], pradėjo laiškus láidyti Ms. | refl.: Pasisendina mergos, laiškais besilaidydamos su kavalieriais Lnk. 30. tr. eikvoti, gaišinti: Tę vėl láidė pinigą kai šieną Jrb. Nenorėdama tėvo piningus nereikalingai laidyti, ryžosi grįžti atgal suvis namo V.Piet. 31. tr. 592, Vaižg lyginti: Įvedė Šalteikiuose laidytos apykaklės, kaklaraiščio ir cilinderio madą I.Simon. Senoviškas švarkas kadarojosi prie jo neláidytų kelinių Š. 32. tr. klostyti, gobstyti: Sermėgą láidė ant kumelės, kad nenirstų (pamačiusi mašiną) Nt. 33. tr. lupti, mušti: Ėmė diržu laidyti šonus Lkv. 34. intr. smarkiai bėgioti, šokinėti; plg. laigyti 1: Geri arkliai – važiuojant laido Šmk. Ožka láido, lipę atmetusi Šl. ^ Per dieną laidė, per dieną graibė, namo parėjo, ant tvoros pakabino (grėblys) LTR. Lydė laidė, po šilą skraidė, žarnas paliko, pati namon parbėgo (šaudyklė) LTR. 35. refl. bastytis, keliauti: Láidaus po svetimus žmonis, numų neturėdamas Varn. 36. refl. imtis, mėginti, pradėti ką daryti: Viščiokai láidos láidos skrist, ir pradeda skraidžiot J.Jabl(Kp). 37. tr. smaginti, imti ką smarkiau daryti: Láido sūpuokles J.Jabl(Kp). | refl.: Akmuo, žemyn lėkdamas, láidos, vadinas, smaginas, vis greityn ir greityn lekia Vr.
◊ akimìs láidyti nužvelgti: Kur tik einu, jis vis mane akim láido ir láido Šl.
dantìs láidyti
1. plūsti, dergti: Kaip laido ant jos dantis, taip laido Žem.
2. karštai gintis atsikalbinėjant: Nelaidyk dantų, vis tiek kaltas esi Krp.
gérklę (ger̃klę Krš, Yl, kakarìnę) láidyti Grv rėkauti, šūkauti: Reik ar nereik, o láido gerkles Vlkv. Taigi, taigi, kaipgis, laidyk čia gerklę! Žem. Levutė ant visų kakarinę laido . | Giraitėj krūmely dagilis kėksojo ir gerklę laidė .
juokùs láidyti juokauti: Ko čia juokus láidai! Vkš.
komèdijas láidyti Šts pokštus krėsti, išdaigauti, kvailioti: Ans komedijas láidys, dar vesi [girtą]! KlvrŽ. Mes komedijas láidom, o ans rašo Trk.
lydžiùs láidyti smarkiai bėgioti, šokinėti: Taip kaip vakar iš Vilniaus parvažiavau, o ant rytojaus arkliai lydžius láidė Jrb.
liežùvį (liežuviùs) láidyti
1. plepėti: Anokia čia darbininkė – liežuviui tik laidyti! Žem. | prk.: Blezdingėlė, ore skrajodama, liežuvį laidė: „Nabagėli, nabagėli!“ Žem.
2. bartis, keikti, plūsti: Neišpuola, girdi, keikti, liežuvį laidyti Žem.
3. apkalbinėti, šmeižti: Tu nieko daugiau nežinai, tik liežuvius láidai Gs. Liežuvį láido – šiokias tokias kalbas ant kita kitos meluoja Škn.
\ laidyti; antlaidyti; aplaidyti; atlaidyti; įlaidyti; išlaidyti; nulaidyti; palaidyti; parlaidyti; perlaidyti; pralaidyti; prilaidyti; sulaidyti; užlaidyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • laidyti — láidyti vksm. Spòrtininkai láido i̇etis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • laidžioti — laidžioti, ioja, iojo K, laidžioti, ioja, iojo 1. žr. laidyti 1: Be reikalo aš aną laidžiojau vaikščioti J. 2. refl. žr. laidyti 2 (refl.): Jau metas pietų laidžiotis Kp. 3. žr. laidyti 4: Vaikystės metais laidžiodavo laivelius valkose …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šaudyti — šaudyti, o (šaudžia), ė iter. šauti. 1. intr. SD1176, SD355, H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL240, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ leisti kulkas iš šaunamojo ginklo: Vakar visą dieną jie šaudė J.Jabl. Šaudyti aukštyn, į orą NdŽ. Šaudomasis laukas NdŽ. Šaudomasis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lygintuvas — lygintùvas dkt. Láidyti drabužiùs lygintuvù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • replika — rèplika dkt. Láidyti, sváidyti rèplikas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antlaidyti — (ž.) tr. užmėtyti, uždėlioti: Klėtė[je] ant viršaus kame ne kame lenta antlaidyta Štk. laidyti; antlaidyti; aplaidyti; atlaidyti; įlaidyti; išlaidyti; nulaidyti; palaidyti; parlaidyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplaidyti — tr. 1. vieną po kito išleisti iš kur: Vos tik gyvulius aplaidžiau iš tvarto, žiūrau – klėtys dega! Alk. 2. apmėtyti, apsvaidyti: Nedorėliai akmenimis senelį aplaidę rš. 3. refl. apsikabinėti kuo: Kryžiais, medaliais apsilaidę parejo lenkai į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlaidyti — tr. 1. atlaisvinti, atpalaiduoti: Atkelk vario vartužėlius, atlaidyki grandinėlius DvD166. 2. atkasinėti: Vagas [rudenį] laidau, atlaidau vandeniuo nubėgti Šts. Aš vagosu rugius, o tu iš paskos atlaidyk vagas Slnt. 3. atitraukti, atkišti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baltmargis — baltmar̃gis, ė adj., smob. (2) K, baltmargis (1) Pn, baltmargis (1) žr. baltamargis: Nusipirko tokią baltmar̃gę karvutę Gs. Skepetas jos baltmar̃gis J. Prisinėrusi tokį baltmar̃gį prynartį Grg. Baltmargė nesiduoda laidyti, spardosi Ds. Obelys,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blaškyti — blaškyti, blãško, blãškė iter. blokšti. 1. SD361 mėtyti, svaidyti, laidyti: Neblaškyk akmenų į pievą Rm. Blaškyti pėdus į šalis J. Tą šunį blãškė vaikai visaip pagaliais Rm. Vaikai, eikit pilkės (sviedinio) blaškyt Ps. Oi mėtė blãškė mane… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”